Steigiant pirmąją Valdorfo mokyklą, R.Steineris siūlė organizuoti ją ne biurokratiškai, o kolegialiai, ir administruoti ją kaip respubliką: “Tikroje mokytojų respublikoje mes nesuteiksime sau patogumo gauti nurodymus iš direktoriaus; vietoje to mes kiekvienas dalyvausime, sprendžiant problemas ir prisiimsime visišką atsakomybę už savo darbus. Kiekvienas iš mūsų turi būti pilnai atsakingas.“ (The Educational Tasks…, 2000).
Valdorfo mokyklos ar darželio administravimas kokybiškai skiriasi nuo klasikinio biurokratinio organizavimo, realizuojamo hierarchinių struktūrų, kontroliuojančių žemesnes struktūras, principu. Vietoje to, kad individualus vadovas būtų atsakingas už valdymą, organizavimą, kryptį ir žemesnį statusą turinčių darbuotojų kontroliavimą, Valdorfo pedagogikos institucijose vyrauja kolegiali atsakomybė. (Rathenow, 1990).

Pedagogų kolegijai priklauso visi Valdorfo ugdymo institucijos pedagogai. Jie yra kolektyviai atsakingi už ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, ugdymo programos tobulinimą, kadrų parinkimą, naujų vaikų priėmimą, bendrą kultūrinį Valdorfo ugdymo įstaigos gyvenimą.
Kiekvienas pedagogas individualiai atsakingas už savo darbą, o pedagogų kolegija atsakinga už visos institucijos ugdymo kokybę. Taigi, kolegija atsakinga, kad individualaus pedagogo darbas, jo rezultatai ir kokybė atitiktų kolektyviai priimtus standartus.

Kolegiali pedagogų atsakomybė atitinka šiuolaikiškų mokymosi organizacijų principus. Dabarties ugdymo reformų teoretiko M.Fullan (1998) mintys siejasi su R.Steinerio idėjomis. Valdymas “iš viršaus“ yra iliuzija, – teigia M.Fullan, – tai yra patyręs ne vienas reformas sumanęs vadovas. Niekas negali “iš viršaus“ kontroliuoti sudėtingų organizacijų. Tradicinėms organizacijoms reikia valdymo sistemos, kuri kontroliuotų žmonių elgesį, tuo tarpu mokymosi organizacijos siekia gerinti mąstymo kokybę, gebėjimą samprotauti ir mokytis komandomis, gebėjimą kurti bendras vizijas ir drauge suprasti sudėtingus veiklos klausimus. Būtent šie gebėjimai leidžia mokymosi organizacijoms ir stiprinti vietinį valdymą, ir būti geriau koordinuotoms negu jų hierarchiniai pirmtakai. Kartu M.Fullan teigia, kad mūsų laikais net labai šiuolaikiški ir atviri pokyčiams oficialūs lyderiai yra varžomi sistemos, kuri veikia vadovaudamasi senąja paradigma. Formalūs vadovai savarankiškai negali sukurti sąlygų, reikalingų naujai pokyčių paradigmai. Kitaip tariant, kiekvienas mokytojas yra atsakingas ir privalo imtis kurti organizaciją, gebančią puoselėti individo ir kolektyvo domėjimąsi bei nuolatinį atsinaujinimą.

Lietuvoje, kur visos Valdorfo pedagogikos grupės veikia valstybiniuose darželiuose, ypač didelę reikšmę šios pedagogikos realizavimui turi tų įstaigų vadovų lankstus ir šiuolaikiškas požiūris į kaitą ir bendradarbiavimą

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo “Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose“, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas – doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001