Prieš sukurdamas Valdorfo pedagogiką, R.Steineris dirbo ties visuomenės atsinaujinimo modeliu, kurį aprašė knygoje “Trijų dalių socialinė tvarka“. R.Steineris suprato, kad norint keisti visuomenę,padaryti ją sveikesnę, į ją turi įsilieti žmonės, turintys naujų jėgų ir noro ją keisti ir tobulinti. Tie žmonės turėtų būti iniciatyvūs, kūrybiški, sugebantys įžvelgti prasmę gyvenime ir surasti savo vietą pasaulyje. Valdorfo pedagogika turėjo padėti išugdyti šias ir kitas pozityvias savybes vaikuose ir jaunuoliuose.

Kartu su E.Moltu steigdamas pirmąją Valdorfo mokyklą, R.Steineris siekė žengti naują žingsnį kultūroje ir sukelti perversmą pedagogikoje.

R.Steineris žinojo: tikrai pažangai socialinėje srityje reikalingas ugdymo atnaujinimas tiek turinio, tiek ir formos atžvilgiu. Jis teigė, jog norint realiai atnaujinti visuomenę, ji privalo rizikuoti, leisdama ugdymo sistemai būti nepriklausomai ir pagrįstai nuolatiniu žmogaus prigimties tyrinėjimu, ir tokiu būdu formuojančiai laisvai mąstančius ir iniciatyvius individus.
R.Steineriui labiausiai rūpėjo apsaugoti ugdymo programą ir pedagoginį požiūrį nuo politikų ir biurokratų nurodymų bei nuo komercinių interesų įtakos. Valdorfo pedagogikos realizavimas labai priklauso nuo šios pedagogikos įstaigų valdymo stiliaus ir struktūros. Vadovaujamasi principu: laisvą ir atsakingą žmogų gali išugdyti tik laisvas ir atsakingas žmogus. To neįmanoma realizuoti, jei biurokratinės struktūros smulkmeniškai instruktuoja pedagogus, palieka jiems mažai savarankiškumo pedagoginėje veikloje.
Valdorfo pedagogikos įkūrėjas teigė, jog sveiki santykiai tarp mokyklos ir visuomenės egzistuoja tik tuomet, kai visuomenės išteklius nuolat papildo individualių savybių bei potencijų žmonės, kurių ugdymas leidžia jiems nekliudomai vystytis. Tai įmanoma tik tuomet, kai mokykla ir visa švietimo sistema socialiniame organizme turi savarankiško administravimo galimybę. Vyriausybę ir ekonomiką turi papildyti žmonės, išugdyti nepriklausomo kultūrinio gyvenimo dvasioje; bet nei vyriausybė, nei ekonomika negali reguliuoti, nurodyti, kaip šie žmonės turi būti ugdomi.

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo “Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose“, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas – doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001