Trijų dalių socialinės tvarkos teorija – tai būdas suvokti dinamišką esminę sąveiką tarp trijų pagrindinių socialinio gyvenimo sričių: ekonominės, juridinės ir kultūrinės – dvasinės sferų.

Kiekviena sritis turi savo funkcinį principą: kultūriniame gyvenime turi vyrauti laisvės principas; juridinėje ir politinėje srityse – teisingumo principas; o ekonominis gyvenimas turi būti grindžiamas savitarpio pagalbos – brolybės principu. Kuomet kiekvienas šių principų yra taikomas atitinkamoje srityje, tuomet socialinis vystymasis gali vykti harmoningai.

Jei nevaržomos laisvės ekonominėje srityje pasekmės gali būti žmonių išnaudojimas ir aplinkos nuniokojimas. Lygybės principo primetimo kultūriniam ir dvasiniam gyvenimui pasekmės – individualumo neigimas ir kultūrinio gyvenimo unifikavimas. Jei politiniame gyvenime ar juridinėse institucijose susilpnėja teisingumas ir lygybė, prarandama pagarba žmogaus teisėms, atsiranda priespauda.

Ugdymo institucijose kultūros sritį atitinka ugdymo programa, darbas su vaikais, kuris turėtų būti visiškai priskiriamas pedagogų kompetencijai. Ugdymas prilyginamas menui, ir, kaip menininkas kurdamas ugdymo programą, pedagogas turi turėti laisvę.
Ekonominiais, ūkiniais institucijos reikalais turėtų rūpintis vaikų tėvai, jų bendrija. Jie rūpinasi institucijos materialine gerove ir jos socialiniu gyvenimu – keitimusi informacija, naujų vaikų pritraukimu, talkų bei mugių organizavimu, būtinų piniginių fondų paieškomis. Aktyvus tėvų dalyvavimas skatina neformalų darželio ar mokyklos bendruomenės narių bendravimą, kuris sudaro palankią terpę paremti vieniems kitus. Ši parama ir reiškia ekonominės srities principo – brolybės – realizavimą.
Juridinė sritis – tai tarpusavio susitarimų sritis. Čia vyrauja lygybės principas. Svarbu, kad visi – tiek pedagogai, tiek tėvai vykdytų tarpusavio susitarimus ar susitarimus su kitomis institucijomis.

Kiekviena šių sričių turi turėti savo autonomiškumą.

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo “Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose“, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas – doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001